Veidai

Angelų skulptūrų kalnas

Veidai žmonių – tai visų veidrodis,

O akyse – šviesa,

Ji keičiasi ir mainosi,

Visoks ir dangaus veidas,

Iš ten ir tu,

Ir aš,

Niekas iš nieko

Niekada neatsiranda…

Vieni juos slepia

Nuo kitų ir nuo savęs,

Bijo ir veidrodžio,

Nes pamatys saulėlydį

Ir išsigąs,

Kad nepaklius į dangų,

Kas ten – nematė,

Niekas neišbandė…

Žemė – sava,

Gražus jos veidas,

Jinai maitina,

Mes ją saugome.