Praregėjimai

Ilga žemės istorija,

Ją žymi ir uolienos,

Medžio randai,

Užkastos gilzės

Ir po daugel metų šaudo…

Trumpa tik mūsų prigimtis,

Greitai skriaudas užmirštame,

Kapoja nuo šaknų šakas,

Vis į viršūnę augame…

Ateina taip ruduo –

Šarma pakanda žolę,

O mums pražyla smilkiniai,

Paskui ir antakiai,

Kaktą nukloja vagos,

Širdį – randai,

Pasiekia sielą maldos.

Ilga atrodo kiekviena diena,

Kada kopiu į kalną,

Rituosi staigiai,

Kai paslysta kojos,

Senatvėje ir lazdos

Nesulaiko,

Bet vis ieškau laimės...