Balta gulbė

Kaip gera būt gulbe:

Pulkas vaikų nuo vieno

Mylimo bernelio,

Išskrenda, vėl sugrįžta,

Apglėbia sparneliu,

Pro plunksnas šviečiasi

Dangaus kraštelis,

O bangose – tik mes abu…

Kaip smagu šaukti vaikelius

Švelniais vardais – jie tavo,

Ne vien tik vaizdinys,

Bet eisena – tava,

Net painioju vardus,

Kur Ąžuolas, kur klevas,

Kur baltas beržas, –

Gal tas pats?

Pašaukiu – atsišaukia:

„ Mes visi – savi,

Drauge užaugome

Ir drauge pasenome,

Balta gulbe ir tu esi ’’…