Sąžinė

Tėvelis ruošė dirvą,

Nežinodamas ar į ją

Kitais metais sės grūdą,

Ar suriš pėdą,

Dažnai vis biržė rodė,

Kad dardės į kitą vietą, –

Kas žemės daug turėjo,

Pasenę ir per pusę davė

Ar paskui už pinigus,

Kurių tėvelis niekad neturėjo,

Paskutinius nuo savo vaikų

Burnos ir apavo,

Bet užmokėdavo…

Pasakodavo vakarais,

O man šitos istorijos

Per širdį ėjo,

Ašaros upeliukais liejosi…

Sakai, ko liūdnos mano eilės?

Gyvenime nuo amžių

Mažai kas pasikeitę,

Tik valgome pirktinę duoną,

Mokame už vandenį…