Ne
toks jau mažas
Mūsų
kraštas, –
Važiuoji
ir dairaisi:
Kelio
pakraščiai
Aguonom
raudonuoja,
Rugiagėlių
– pulkai,
Rugeliai
kyla,
Miežiai
mėlynuoja,
Noksta
ir kviečiai.
Ežerai
iš toli šmėžuoja,
Nemuno
vingiai sveikina,
Lizduose
– gandrai,
Vėjagaudė
ant stogo
Rodo
kelią į namus,
Sakytum
šneka:
Kam
juos palikai?
Oi,
toliai mėlynuoja,
Nebe
atskirsi, kur pievos,
Kur
miškai…
Gamtos
didybė žavi,
Bet
primena ir moko,
Kad
esame ir jos vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą