Rolandui
Žole
ir samana
Užklota
mūsų žemė,
Miškai
pakalnėse ir ant kalnų,
Šienauja
vėjas, rauna,
Bet
nepajėgus prieš visus,–
Gėris
ir gyvybė
Visada
stipresnė,
Kai
esame abu.
Miškai
augina grybus,
Globoja
ir paukščius,
O mes
juk užauginome
Puikius
savo vaikus.
Ko
trūksta mums?
Oi,
nieko,
Turim
savo lizdus,
Lyg
paukščiai atsiliepiame
Dainuodami
gerus žodžius...
Kurk
muziką gyvybei,
Jinai
suartino ir mus,
Tegu
pasidžiaugia jaunimas,
Kad
esam tokie
Aš
ir tu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą