2019 m. birželio 18 d., antradienis

Pasąmonės signalai




Sugrįžtu į ten, iš kur atėjusi,
Nemačiau, kaip ir gimiau,
Bet tėvai girdėjo,
Kaip verkiau…
Pravirkstu sapne ir nežinau,
Ką gi tąkart sapnavau, –
Ta rauda iš gilumos ateina,
Nebėra tėvų – nepasakytų,
Kokios godos buvo tėviškėje,
Nesulaukė, kol visi vaikaičiai
Žeme bėginėtų,
Žmonės – tik keleiviai,
Krenta rudeniop į žemę,
Kaip ir dar nenokę
Sodo obuoliai…
Vaikščioju miškais,
Kurių niekas negenėjo,
Baubia briedis,
Dunksi ir į medį didžiuliais ragais,
Šaukiasi patelę,
Kad pratęstų giminę,
Po rujos kažkur nukrito
Jo platūs ragai – nemačiau ir neradau…
Pinasi rauda – galingi neša vėjai,
Vėl į juodą žemę smenga,
Ten, iš kur atėjusi,
Nežinau kada, tiktai jaučiu dažnai.





Komentarų nėra: