Jaunystės žiedai

Kalbu, kai vyturys pakyla,

Sparnai sušyla,

Rasos nubyra…

Rašau, kai plunksna

Prie balto lapo svyra,

Dažau į vandenį,

Molį ir juodžemį,

Ąžuolo žievę…

Kokia išeis spalva,

Dangus tik vienas žino,

Jis – mėlynas

Per visą dieną,

Tamsus – žvaigždėtas,

Kai paslepia saulutę,

Už horizonto ji nurieda…

Dangstau lapus,

Kai šalna kanda

Mano jaunystės žiedus,

Raudonus, mėlynus ir baltus

Ir purienas.