2019 m. birželio 16 d., sekmadienis

Pasiėmiau į širdį




Eini, eini ir nemąstai,
Kada gi baigsis tavo kelias,
Geriau prisimeni duobėtą,
Sunkų kelią,
Nubrozdintus savo kelius,
Artimo žmogaus nedalią…
Kas buvo gera – normalu,
Taip turi būti,
Nes dangaus paskirta –
Gimei ir jau turi
Saulutės spindulį,
O žemės lopinėlį reikia nusipirkti…


Kelyje – kryžkelės,
Kai prieini, renkiesi,
Burtažodžiai – vis priešaky,
Atspėsi – toliau eisi...
Klaidu miške,
Kai sudejuoja medis,
Vėjo verčiamas ar kertamas,
Per visą mišką – biržės,
Žingsnį – vos į šalį:
„ Mano – nevalia’’
Dar ir kita žyme esi atskirtas.


Aukštai aukštai susipina tik šakos,
Dangus – toks šviesus,
Gal ir viską girdi,
Ką pamatei gyvenime,
Pasiėmei į širdį.





Komentarų nėra: