Gyvenimo tėkmė

Tremtinių gyvuliniai vagonai.

Ekspozicija

Tiek daug pasaulyje

Gerumo, grožio gamtoje –

Kalnai, tarpekliai,

Krenta iš aukštai kriokliai,

Platėja slėny upės,

Net po ugnikalnių lava

Išdygsta medis,

Gėlės pumpuras…

Žiūriu į vandenį,

Sraunias tėkmes,

Nurimus atsiskleidžia,

Matau ir dugną,

Kyla į dangų rytmečio migla,

Kaip tėvų trobos dūmas…

Tiek daug gyvenime išbandymų –

Upės turi sūkurius,

Ir aš – visi mes iš ten pat,

Ne vieną kartą esame pakliuvę,

Nurimsta audros sielos veidrodyje

Ir vėl gyvename,

Kaip maži buvę.