Saulė
apsigręžia,
Bėga
skubriai per kiemą,
Zuikutis
– iš paskos
Per
molio sieną,
Spalvota
šukė
Vietoj
veidrodėlio
Nudegina
pirštus,
Laikau
ir nepaleidžiu
Dienos
skėčio…
Kaip
ilgu vasaros nakties, –
Tokia
trumpa,
Kaip
ir viltis,
Kad
kažkas pasikeis,
O čia
pat – ruduo,
Gruodu
atbėgo šaltis,
Stingdo
pėdas...
Takai
ant smėlio – akmuo kietas,
Mena
dar vasarą saulėtą, –
Visada
visų mylėta
Saulėgrąža...
Žiūri
mėnuo pakerėtas,
Kokia
aš dar jauna
Ir
šitą rudenį,
Nusigręžė
į vakarą,
Gal
susigėdo…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą