Daug
laimės neprašau –
Tik
trupinėlio juodos žemės,
Žiupsnio
smėlio
Ant
aukšto kalnelio,
Kelių
tik raidžių
Ant
pilko akmenėlio,
Kas
po juo atgula...
Daug
sau neužsiprašau, –
Poete
visą gyvenimą buvau,
Taip
ir palaidokite,
Paliksiu
žodį „myliu’’
Baltame
žiede ramunės,
Matysiu
dangų,
Saulę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą