Priskink
gėlių
Iš
nuosavo darželio,
Nuklok
rožių žiedais
Iki
namų takelį,
Ateisiu
pas tave,
Kai
bus laukai nubalę,
Šiugždės
ir tarp delnų
Sudžiuvę
jau lapeliai.
Ilgai
neišsisklaido kvapas,
Rožėse
– aliejus,
Patepu
kaktą,
Ramiai
mintys skrieja,
Jaučiu
ir tavo rankų
Šilumos
dvelkimą,
Tarp
rožių – balto žiedo
Esame
užgimę…
Atnešk
man , vėjau,
Ir
širdies plakimą, –
Poezija
– tai menas,
Sujudina
krūtinę,
Liejasi
žodžiai
Iš
dabarties į amžinybę…
Ieškau
vis idealo,
Išsvajoto
dar vaikystėje,
Kai
rožes skyniau,
Įdurto
spyglio vietoje
Kraujo
lašelis spindi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą