Kiekvieno
mūsų –
Lūkesčiai
skirtingi,
Bet
turime bendrų, –
Mylime
žemę,
Saulės
spindulį,
Savo
gimtinę,
Išėjusius
iš šio pasaulio
Senus
tėvus,
Netgi
močiutes,
Kurių
nematėme užgimę –
Visus,
visus…
Labai
ilgiuosi tėviškės,
Savo
užaugusių vaikų,
Vaikaičių
juoko,
Juos
glostau ir paguodžiu
Verkiančius…
Noriu
palikti atmintį,
Kol
gyva esu,
Todėl
rašau apie tą kaimą,
Kur
užaugau,
Kaip
būdavo ten linksma, –
Net
graudu...
Jie
tik muziejuje matys,
Ką
valgiau, audžiau,
Ką
dirbdavo tėvai
Ir aš
kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą