Pasiilgau...
Oi,
kaip ilgu, –
Aukštaitiška
šnekta
Įaugusi
į širdį,
Nors
Vilniaus bokštai spindi,
Svajonėse
varpai
Anykščių
vis girdisi…
Visi
miesteliai – gražūs,
Papuošti
prieš Jonines,
Paparčiai
vis nežydi,
Jei
nenueinu keliu,
Kuris
veda tiesiai
Į
gimtinę...
Jonvabaliai
pakelės žolėje
Lyg
žiburėliai žiba,
Upelio
vingiuose atsispindi…
Kas
pasakys švelniau,
Negu
motulė,
Myliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą