Gražus
ir nužydėjęs
Rožės
žiedas,
Lapeliai,
susisukę garbiniai,
Buvau
tokia mažytė,
Jaunystė
skleidėsi linksmai…
Dabar
esu tik balta rožė,
Nubluko
netgi antakiai,
O
rožė liko rože,
Nors
žydi taip trumpai…
Pabūk
tu man dienovidžiu,
Seksiu
saulės takais,
Pakilsiu
ir ant debesėlio,
Rašysiu
ilgus laiškus,
Kvėpinsiu
juos rožių kvapais,
Kiekviena
rožė kvepia
Skirtingai,
bet ir saldžiai,
Lygiai
tavi plaukai…
Man
rožė – tai jaunystė,
Likusi
žiede meilė,
Aistringi
bučiniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą