Pamirštos
pusnys,
Kur
nykštukai miega,
Tik
mano plaukuose
Daug
snaigių užsilikę…
Jų
neišplauna nė lietus,
Pakratau
galvą –
Sužiba
sidabru…
Taip
šilta buvo po sniegu,
Svajonių
pilnas delnus
Tau
nešu…
Mes
abu sėdime po pušimi,
Krenta
kankorėžiai,
Sėklų
pilni,
Pasilenkei
tu prie manęs
Pabučiavai
į skruostą –
Tiek
vilties…
Gal
ne žiema dar mūsų širdyje,
Jei
vėjas groja,
Purto
šerkšną nuo šakos?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą