Kai
susitinkame – taip gera,
Sugrįžta
pamiršti sapnai,
Iliuzija
svajoklė
Žvakės
liepsnele plevena,
Ant
stalo – raudoni
Tviska
ratilai…
Kai
skiriamės – skaudu,
Už
durų – vėjas,
Medžių
lapus ilgai šiurena,
Sugrįžk,
Bet
tu jau nuėjai,
O
naktį nesimato pėdų,
Nusekčiau,
Bet
užgožia aidas:
Nešauk
jau praeities,
Praeis…
Meilė
– tai begalinis nerimas, –
Ateis
ir vėl išeis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą