Nešuosi
savo kryžių,
Nes
esu kryžiuotis voras,
Maišelyje
užaugo daug vaikų,
Kiekvienas
pažymėtas kryželiu,
Nes
visų motina esu,
Kiek
man paskyrė,
Tiek
nešu…
Viena
karta pastato kryžių, –
Taip
buvo nuo senų laikų, –
Kiti
nugriauti pasiryžę
Ar
išbaidyti paukštę
Iš
tikrųjų jos lizdų...
Ne
sava valia uždėtas kryžius –
Taip
sunkus,
Prie
savojo pripratęs
Nuo
mažų dienų,
Suaugi,
susitaikai,
Užsidedi
ir kas nugriauta,
Saugai
iki pat kapų,
O
užrašas byloja,
Kiek
buvo nešta,
Tolių
nukeliauta
Su
vienu kryželiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą