Per
Jonines toli buvau,
Paparčiai
gal ir ten žydėjo,
Kalnai
ir uolos
Užstojo
meilės žiedus…
Aštri
briauna – tai dūris
Ne
tiktai per delnus,
Pačią
širdį siekia,
Krenti
į perėjas,
Kurių
bijaisi,
Sunku
bus aukštyn kopti,
Atsitiesti…
Taip
laukiau Joninių nakties,
Norėjau
visada,
Kad
ir mėnuo šviestų,
Jonvabalių
spingsulės žaisdavo,
Šiltus
delnus jutau,
Kai
buvom dviese…
Viltis
– liepsnelė
Sielos
viduje,
Mylimos
akys
Būdavo
šalia,
Padėdavo
uždegti šviesą...
Širdelė
sako:
Per
Jonines būk namuose,
Tolimas
kelias lygus,
Kai
einam abu tiesiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą