Oi, tie vakarai...

Dieną apvainikuoja vakaras,

Gera, kai šilta,

Diena – tai tavo rankos

Ant mano peties,

Oi, gera bristi ir rytais

Per žalią pievą

Prie tavęs prisiglaudus,

Paliesti rasą pirštais,

Susilieti su žiedais...

Tai mūsų vakaras,

Tu nori ar nenori,

Už nakties uždangos slapstaisi,

Kai toks trumpas rytojus...

Nesigraudink, dangus – aukštai,

Priims.