Būk
man saulėtekiu,
Aš
tau saulėlydį nešu, –
Du –
viename,
Kaip
Čiurlionio Bičiulystė,
Kaip
du karaliai,
Laikantys
delnuose
Didžiulę
saulę,
Visa
žemės rutulį,
Vaikystę...
Buk
man dar visada
Ir
Žemės atsvara,
Kaip
pilys ar svarstyklės,
Kur
du laiveliai supasi
Ant
saulėtekio bangų, –
Tai –
mano
Ir
tavo jaunystė...
Buk
laidotuvių man procesija,
Kai
ant kiekvienos žvakės
Jau
dega saulės spinduliai
Ir
tiesų kelią
Žvaigždėmis
apšveičia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą