Suknelė

Nuo studijų laikų

Vis atminty matau

Mano pačios siūtą

Margą suknelę,

Su ja baigiau ir mokslus,

Mokiau vis kitus,

Bet jau kitokio amato,

Kaip siūti posmelius

Iš knygų ir gyvenimo,

Įrėminti ir savąjį paveikslą

Į aukso rėmelius...

Oi, gaila,

Kad susidėvėjo ir paseno žodis,

Kaip ir ta suknelė,

Bet siūti noriu

Ir pasiųsti jums, –

Trumpas žmogaus gyvenimas...