Tu
manęs nematai,
Bet
aš matau,
Kaip
tu eini,
Pasukau
akis į šalį
Ir
užsižiopsojau...
Galėjau
pražudyti ir gyvybę,
Sutraiškyti
tau šonus,
Daugiau
neskristum drugeliu
Pravirktų
gėlės
Ant
žalių dirvonų,
Dabar
tupdau ant savo delno,
Nešu
tave,
Kur
dobilai raudoni.
Mūsų
gyvybė – ta pati,
Gal
tu mane prikelsi,
Kai
nudils mano sparnai,
Iškris,
kaip gulbei, plunksna,
Liks
nepasmailinta žaibų,
Priglusime
abu prie lyros...
Oi,
drugeli mano,
Tu –
tiktai svajonė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą