Mes –
žmonės,
Gimę
pokaryje ar per karą,
Praėję
patikrą,
Ką
leido ir neleido,
Pajutę
žodžių karą,
Įvertinti
ir neįvertinti,
O
likome ištikimi žmonėms,
Tarsi
prie ašmenų
Plieninio
kardo prisitaikę,
Dar
norime kalbėti,
Save
ir kas jau nauja vertinti.
Mes –
mokytojai
Nuo
pat mažų dienų,
Savo
profesijos nekeitę,
Savaip
gi rašome istoriją,
Ką
matėme ir ką girdėjome,
Nors
nieko jau nebe pakeisime.
Nepriklausomų rašytojų sąjungos nariai Vilniuje
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą