Kaip
dar šiandien norėčiau,
Kad
mano vaikai,
Eidami
per gyvenimą,
Neužmintų
net skruzdės,
Nesugriautų
ir jos namų,
Taip
sunkiai statytų,
Nebarstytų
nuo pušies spyglių,
Nemuštų
su basliu
Nuo
obelų obuolių,
Kurioms
lemta žydėt ir gyventi...
Visko
vis reikia,
Ramybės
dangaus,
Žemės,
pašventintos vandeniu,
Saulės
rytais,
Paslapties,
kapuose saugomos...
Oi,
kaip gera,
Kad
viską turiu,
Ko
tėvai neturėjo senatvėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą