Mokytojai – buvę prezidentai

Buvę mokytojai ir pasilieka

Savo profesijos žinovais,

Senoliai prezidentai,

Tik be pakylos,

Apdovanojimai – tik vėjas,

Nes gėlės dovanotos

Senai nuvyto vazose

Ir vazos dužo

Nuo lentynų krisdamos.

Kol gyvas – gyva atmintis

Rugsėjo,

Suvirpina širdį rudens gėlė,

Melodija, kurią girdėjai,

Rytais skambučio garsas,

Netgi sutemoj...

Nors nėra prieš akis lentos,

Vis tiek rašai,

Kaip savi mokiniai

Rytais vis kėlėsi,

Matai, kaip sėdosi į suolą,

Smalsias akis sapnuoji

Naktimis

Ir labai norisi,

Kad visiems sektųsi.