Tam
ir malda,
Nuo
švento sakramento – krikšto,
Kad
Jį minėtume,
Kai
minime savus,
Prisimename
draugą,
Iš
tolimos vaikystės,
To
paties mokome savo vaikus –
Gražiai
prakalbinti net vėją,
Paukštį,
gėlę,
Paleisti
gerą žodį upeliu...
Kasdien
miniu ir tėvelius,
Senolius
sergančius,
Sveikatos
jiems linkiu.
Kalbu
pašnibždomis,
Nes
visi tylią maldą girdi,
Ir tu
girdi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą