Yra
atodūsio minutės,
Kai
ašarų – ne gėda,
Išėjusius
palydžiu maldomis,
Prisiminimus
sulydau
Į
aukso gabalus,
O
dainos pasilieka,
Lyg
vieversio pavasarį giesmė,
Galbūt
todėl,
Kad
mes dabar –
Abu
seni...
Graudu
ir gera,
Kad
galiu prisėsti,
Lyg
po pušimi,
Įkvėpti
tyro oro
Klausytis
tų melodijų,
Kurias
pasaulis girdi
Drauge
su manimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą