Iš
žiežirbos atskilusios
Užsidega
miškai,
Nusvyla
pušys,
Juodi
kamienai lieka
Ir
dieną stūkso,
Lyg
vaiduokliai...
Viena
banga
Papūtus
vėjui
Pakrantę
liečia,
Nuplauna
smėlį,
O
ašarų lašai,
Į
gniūžtę susispietę,
Grįžta
į gilumą
Lyjant
lietučiui
Ar
prieš lietų...
Ištikšta
saulės spinduliai
Ir
tyliais vakarais
Per
ežero paviršių,
Atrodo,
dega pamiškė,
Kai
kyla rūkas,
Ant
įšilusio vandens
Pliuškenasi
trūkliai,
Jie
deda kiaušinius,
Kad
kitais metais
Išsiristų
jų vaikai,
Gyvenimą
pratęstų;
Iš
vieno – tūkstančiai,
Dažniausiai
vienas
Senatvėje pasilieka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą