Dabar
kalbėsiu
Žodžiais
tais,
Kuriuos
mama man skyrė,
Kai
verpdavo linus,
Į
priejuostę jai spaliai biro,
Maldaknygė
– ant stalo,
Ant
sienos molinės
Su
svarsčiais laikrodis,
Seniai
be balso styro...
Ji
pasakodavo apie kumetynus,
Kelias
trobas,
Kaip
augo, dirbo,
Kol
rankos nusviro.
O
tėtis dar vis pamena,
Kaip
nėrė iš karnų
Geltonas
vyžas,
Kurios
– bėda,
Sugerdavo
lietaus purslus
Ir
sąnarius suvijo...
Kai
augau, buvo ir kaliošai,
Jais
bėgdavau per sniegą,
Šalo,
slydau,
Bet
nemačiau tėvelio,
Kad
pintų vyžas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą