Bitutė

Gėlė pražysta vieną kartą,

Užgimę skiname jas

Daugel kartų...

Liūdėti, juoktis

Visą gyvenimą neverta,

Ką nuoširdžiai sakai,

To nelabai kas

Ir supranta, neįvertins...

Gyvenimo tiesų

Vis mokomės iš knygų,

Maldaknygių mamos,

Senų „kantičkų,“

Bet darome ir nuodėmes,

Lyg akis užsirišę,

Nors dievagojamės,

Kad tik į Dievą tikime.

Neliesk žaizdos,

Neskink gėlės

Iš svetimo darželio,

Pauostyk lyg bitutė

Ir nuskrisk.