Mano
karta – istorija gyva,
Bet
vis priminti reikia,
Kas
buvo iškovota
Per
aukas gyvų žmonių,
Parako
kvapą,
Karo
gaisrų tvaiką...
Kada
griaustinis dunda – nebaisu,
Nes
gamtos jėgos kalba,
Nulyja
ir šviesi padangė...
Po
karo – visuotinė griūtis,
Kas
jo nematė,
Vis
kuria legendą,
O jis
sugriovė likimus,
Paliko
daugelį našlaičiais, –
Minčių
ir sielos
Niekuo
nepakeisi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą