Kryžmės

Sujungia žmones upės,

Per jas kyla tiltai,

Jais eina, plaukia miniomis

Vieni pas kitus,

Kad pasimatytų, apkabintų

Seniai pažįstamus

Ir naujai gimstančius,

Savo kartos – žilus...

Upėms krantų reikia,

Kad tekėtų, tarsi takeliu,

Seniai seniai pramintu,

Per kaimus, miestelius

Ir girdytų miškus,

Javų laukus...

Duonai reikia grūdo,

Pasėto ir iškulto,

Iškeptos iš miltų,

Praskiestų vandeniu,

Suminkytos ir daugelio žmonių,

Per vidurį – kryželis,

Įspaustas motinos pirštu,

Kad ją palaimintų

Iš keturių kampų.