Kiekvieną
rytą
Saulutė
keliasi
Vis
kitame taške,
Pasaulį
apibėga,
Net
nebandau pavyti,
Nes
mano spindulys
Įklimpsta
ir į smėlį,
Baltą
sniegą...
Sujungiu
tėvynainius
Vien
savo žodžiu,
Kur
jie bebūtų, –
Australijoje
ar Amerikoje,
Airijoje
ar Britanijoje,
Brazilijos
brūzgynuose,
Dykumų
kauburiuose, –
Visur
ten – mūsų siekiai...
Iš
savo vidaus
Tik
švieskime,
Visi
matys ir danguje
Saulutę
šviesią,
Vieną
žemės pėdą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą