Vasara
su gėlėmis
Atsisveikina
be skausmo,
Nugnybia
tik šalna
Akis
užmerkdama,
Kol
vėtra dar nešiaušia,
Ramunės
baltos
Ramiai
nužydės
Tuoj
pat,
Kaip
kažkada...
Bėgu
savo taku
Per
smėlį geltą,
Buriu
ramunės žiede,
Kas
ir kaip, kada, –
Kiek
man beliko – šventė,
Džiaugiuosi
savo pilnatve,
O
meilė senokai surasta
Ir
užkasta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą