Už
lango – taip tamsu,
Nors
į akį durtum,
O vis
dėlto pataiko
Vėjas
atšiaurus,
Galėčiau
akinius nešioti,
Tada
prisidengčiau,
Žiūrėčiau
į gyvenimą
Pro
antakius žilus,
Gal
būtų kiek ramiau...
Galiu
iškęsti skausmą,
Kada
lašas akį duria,
Bet
negaliu pakęst
Vagies
ir melo,
Smaližių,
apsukrių,
Kai
savinasi it grobuonės
Darbščiųjų
bičių medų,
Palieka
jų net alkanus vaikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą