Žolinėms

Mylėkime save ir artimuosius

Mes paprasti ir laikini,

Kaip laiko gėlės,

Nužydi ir nuvysta,

Nukerta dalge

Ką tik prisikėlusius...

Tikėkime, kad bus

Gyvenimas ir danguje,

Ta amžina šviesa,

Nesutepta jau nuodėme

Iš juodos žemės,

Nors gimėme iš molio,

Prisikelkime tik savo sieloje...