Sun korpore

Turbūt esu indėnų giminės,

Jei nuo mažens vis traukia

Ežerai ir toliai,

Žali miškai

Ir apsnigti kalneliai,

O ir jų dainos –

Vėjai...

Žiūriu dar į pasaulį

Išplėstomis akimis

Ir tokia atvira širdimi,

Kad verkti norisi...

Kalnų erelio

Gyvenime nesutikau,

Bet radau akmenį ir molį

Ant pirmojo savo norus kalu,

O kitame skulptūrą

Taip dažnai matau

Koplytėlėje medinio kryžiaus,

Dangaus, kur saulė,

Erelis tik lakioja,

Žmogaus,

Iš gryno molio.