Diena
– aušros pasiuntinys,
Nurieda
dangumi
Su
saule laikas,
Kaip
mirga stipinai,
Kaip
vėjas smėlį draiko...
Pataiko
smiltis į akis,
Ne
man vienai
Ir
tau, visiems
Užmerkti
akį tenka
Taip
dažnai,
Nuo
laiko dulkių,
Jos –
nesveikos...
Nuprausiau
veidą
Ryto
rasomis,
Einu
į kiemą,
Galbūt
sutiksiu ir savus,
Išgersime
rytinę kavą
Su
medaus geltonu šaukšteliu,
Kaip
savo dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą