Keliai
– pas žmones,
Prie
durų atvirų,
Kur
židinio ugnis maloni, –
Sušyla
rankos ir širdis
Nuo
paprastų ir gerų žodžių...
Ilgėja
vakarai,
Naktys
– dar ilgesnės,
Taip
dabar norisi šiltų delnų
Ir
tavo akyse paskęsti...
Mažėja
žieduose spalvų,
Viskas
vėlyvą rudenį nublanksta,
Bet
pasilieka meilė artimųjų
Ir
kelias pas tave,
Nušluotas jau iš anksto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą