Maldos,
vienintelės,
Per
žemę vedami
Žingsniuojame
į dangų,
Kur
tiek daug žvaigždelių
Šviečia,
Amžinybę
žada...
Vis
einame taku,
Kurį
visi atrado,
Prie
meilės netikėtos,
Dievo
dovanotos
Laimės.
O
laimė – būti motina
Savo
vaikų,
Ir
jiems parodyti kelius
Į
saulę,
Su
Dievo lūpose vardu
Marijai
meldžiamės.
Mes –
žmonės,
Tarp
visų kitų,
Gyvų
ir mirusių,
Kurie
vis mylime
Pasaulį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą