Sode
nukritę kvepia obuoliai,
Darželyje
– gėlė,
Dar
žydi laukuose ramunės
Geltonai
ir baltai,
Tvenkinyje
dar plauko
Baltos
gulbės;
Pilki
dar jų vaikai
Ir
mažai turi plunksnų,
O
pėsčiomis nueiti kiek toliau
Sunku
mažiems,
Bet
dar sunkiau – seniems,
Kai
kojos sunkios,
Akys
apsiblausia vakarais,
Kažko
nuobodu...
Užaugs
sparnai ir skris maži
Per
lygias pievas,
Pames
ne vieną plunksną,
Su ja
kažkas rašydamas
Gimtinę
prisimins
Ir
melsvą dangaus stogą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą