Aksominė rožė

Kasdien grįžtu,

Nors mintimis,

Gal dar ne per vėlai,

Prie gimto namo, –

Mano tėvų sode

Prinoko vyšnios,

Serbentai raudoni,

Nukrito nenuskintos

Saulėje avietės,

Antaninis – žalias...

Prisiminiau mamos

Aksominę suknelę – tokia švelni,

Kaip ir jos plaukai,

Rusva, su tūkstančiais

Smulkių žiedelių...

Turėjo iki pat senatvės,

Važiuodavo ir į svečius,

Bažnyčią, kapines...

Aksomas laikosi ilgai,

Kokios spalvos tik jis nematė, –

Svočia – tiktai su vyšnine,

Kaip ir mūsų sode

Šiandien prisirpo,

Šalia rusvėja apyniai;

Bus … tikėk,

Bus dar aksominių

Rožių balius.