Kas
dieną keliuosi vėliau,
Trumpėja
žingsnis, rūkas keliasi
Ir
ant miškų, ir akyse,
Rusvėjančios
pievelės...
Gimiau
prie tvenkinio,
Svajonių
degė dvaras,
Užaugau
mažoje trobelėje,
Kur
viskas buvo mano:
O
krosnis vasaros karšta
Ilgai
buvo šilta
Ir
degė pakura sausa,
Priekrosnyje
malkos –
Iš
pakrūmės mano,
Bet
ne savos...
Be
darbo, bet kasdien darbe, –
Iš
vakaro prisirenku
Ir
krosniai žabų,
Kad
būtų šilta vakare,
Nes
šitaip greitai
Nusileidžia
saulė...
Pakloju
patalą ir žodžiui,
Guluosi
visada šalia,
Kad
ryte rasčiau vakarą,
Matyčiau
saulę besileidžiančią....
Pritrūko vieno žodžio,
Kaip dieną praleidau.
Ačiū, saule.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą