Pirma
vada – stipriausi;
Gal
neišpaikinti ir prabanga,
Tėvų
mažesnė patirtis,
Mažiau
ir aukso,
Bet
saulės visada gana...
Antros
vados sulaukia,
Kai
pirmoji plaukia
Jau
savo upe,
Kažkur
jie susišaukia,
Prisimena
kažką...
Trečia
vada pamiršta
Tėvų
šiltas gūžtas,
Nes
rūpinasi savo paukščiais,
Kurie
– čia pat,
Ir
negali jų kaltinti, –
Gyvenimas
susideda iš permainų,
O
giminę išduoda pavardės,
Nors
labai pasikeitusios,
Sugrįžta
ne visi
Ir ne
bet kas...
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą