Skarotoms Eglėms

Bėk, Egle, bėk

Iš svetimų namų,

Kol dar svirplys savojoje

Per dieną naktį šaukia,

Bėk, kiek tiktai gali,

Kur kojos neša,

Kol juodvarniai užsnūdo

Ir tavęs nesaugo...

Bėk patvoriais, užkopk girliandomis, –

Kurių nesodinai – ne tavo,

Nes bus iki mirties

Po rausvomis užuolaidomis

Aprasojęs langas...

Bėk pasislėpus, naktimis,

Be mėnesienos, tylomis,

Tegu tave šešėliai saugos,

Kada šikšnosparniai skraidys,

Pelėda apie netektį pranešdama,

Kaip mažas vaikas aikčios...

Bėk, Egle, bėk,

Kol dar gaidžiai neužgiedojo,

Motulė namuose

Rytinę maldą kalba...

Paskui bus per vėlu,

Pavirs medžiais žaliais

Tavo vaikai,

O tu liksi viena

Ant aukšto kalno...
Bėk, Egle, bėk
Tuščių dirvonų arti...