Paskutinio lizdo vaikas

Ruduo...Bet nejutau,

Tik motina kalbėjo,

Kad jau sena,

Kaip sodo obelis,

Ir bijo vėjo...

Ne, nebijojau, nežinojau,

Kad senas linksta

Prie lazdos,

Kurią iš vyšnios drožė

Senas mano tėvas...

Abiems užteko tos vienos,

Vis pakaitomis į kiemą ėjo,

Kad pasirinktų obuolių,

Lyg tą tik vieną

Šeimos obelį ir prižiūrėjo...

Į ką gi atsiremsiu,

Kai man ateis ruduo,

Nes sutrūnijo ta lazda,

Kitos nudrožti man nespėjo...

Išskrido paskutinio lizdo kregždės,

Nutūpė prieš langą,

Kur teberausta obuoliai,

Nukristi nenorėję...