Ne
tiktai vasarą
Tokie
rausvi ir skaistūs vakarai,
Žiemos
tyras dangus
Ir
debesėlius veja vėjas,
Visi
gyvi – net riešutai,
Kurie
nukrenta rudenį
Ir
pasisėja...
Pavasarį
berželis gyvas, –
Nulaužia
audra šaką,
Ašara
nurieda,
Neliečia
jo genys,
Tik
skruzdės geria
Saldų
žemės pieną.
Stuksena
seną skrisdamas,
Vaikus
saugo paslėpęs,
O
voveraitė neša rudenį
Tenai
ne vieną riešutą...
Palauk pavasario
Ir
gims tavo vaikai,
Gyvybė
kelsis beržo šakomis....
Jauną
aplenkia
Ir
kitą drevę, net kelias
Pavasariui
palieka.
Skaldo
žieves genys,
O
voverė šokuoja šakomis
Dėkodama,
kad gyvas miškas
Per
visus metus, –
Nuvirsta
senas, sėklos lieka...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą