Dirvų
ražienos, saulės pažymėtos,
Kiekvienoje
– rasos lašelis,
Mėnulio
atspindys,
Nes
driekiasi lyg rankšluostis,
Lygiai
patiestas,
Kalneliuose
– baltesnis,
Slėniuose
– raukšlėtas,
Kur
koją kelsi, ten pasitinka
Nuotaką
žaltys...
Piršliai
per dangų atvažiuoja,
Karietos
– vieno aukso,
Liokajus
– baravykas kepurėtas, –
Bus
smagus ruduo,
Kai
obuolius raškys...
Bėgu
per plyną lauką,
Užmyniau
šiaudą – skauda,
Tarpupirščiai
– ne klumpės nudėvėtos
Ir
gelia iki pat širdies...
Žali
pušynai palei kelią driekiasi,
Aprišiu
ir tavo žaizdas,
Kol
pasibels žiemos šauklys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą